Mirusiųjų šnabždesiai

Simon Beckett (Saimonas Beketas, g. 1968 m.) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs britų autorius: jo detektyvai išversti į 29 kalbas, parduota daugiau nei 12 mln. knygų, jos figūruoja The Sunday Times ir tarptautinių bestselerių sąrašuose. Rašytojo karjerą S. Beckettas pradėjo dar 2002 m., kai dirbdamas žurnalistu apsilankė Tenesio Lavonų ūkyje. Ši patirtis įkvėpė populiariausią jo knygų seriją apie teismo mediką Deividą Hanterį, kurią pamėgo ir Lietuvos skaitytojai. „Mirusiųjų šnabždesiai“ – trečioji šios serijos knyga. 

Iš tiesų Deividas Hanteris tenorėjo ramybės. Todėl kai buvęs dėstytojas Tomas Libermanas jį pakvietė į JAV, Tenesio valstijoje įsikūrusį garsųjį Lavonų ūkį, jis noriai išvyko, tikėdamasis atitrūkti nuo kasdienių problemų ir daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjmui. Tačiau paaiškėja, kad kūnų irimą tiriančiame institute jo laukia kankinanti užduotis: Libermanas prašo pagalbos tiriant stipriai suirusį kūną. Ir čia prasideda problemos: mirties priežastis neaiški, mirties laiko neįmanoma nustatyti, ant lavono odos randami keisti pirštų atspaudai... Neįmanoma net identifikuoti nužudytojo. Nei kūnas, nei nusikaltimo vieta neatrodo taip, kaip turėtų. Tarsi tik to ir trūktų – atsiranda ir daugiau aukų. Libermanas ir Hanteris ima suprasti, kad žudikas su jais žaidžia, siekdamas tik jam vienam žinomo tikslo. Tačiau jie net neįtaria, kad patys atsidūrė mirtiname pavojuje...

„Mirusiųjų šnabždesiai“ – įtampos ir šiurpių nuojautų kupinas detektyvas, nei įtaigumu, nei siužeto posūkiais nenusileidžiantis „Mirties chemijai“ ir „Įrašyta kauluose“.

Bet net negyva ir numesta oda išsaugo pėdsakus, bylojančius apie tai, kokia ji buvo. Net dabar ji gali daug ką papasakoti ir slėpti ne vieną paslaptį.

Aišku, jei moki ieškoti.